tuliukas

tuliùkas sm. (2) 1. Alvt žr. tuliuliukas: Pavargo, parej[o], tai jau tik kai tuliùkas jau Krok. ^ Varė pana tuliukus ir pametė raktukus. Mėnuo rado, saulė pakavojo (rasa) LTsV464(Krn). 2. LKAI156(Al) buožgalvis.